Kopos

.

Atklibinkčiuoja Čeisius ir išsidrebia ant smėlio ir guli mėgaudamasis saulės spinduliais kurie spigino kaip reikalas, nes buvo dar anksti.

Atėjus čionais, su ale pležankėm blūdina mergyčką,kopom. Kad ir tenais žemiau būt smagiau, bet ana vat senai kopinėja, tad blūdekas toks ir vaikšto.

Aišku, kad Čeisas užmigo begulėdamas ir kokia valandą ar daugiau laukdamas kol pasirodys Leighton.

Pagaliau priėjusi Čeiso "lavoną" prisėda šalia, tiesa sakant prigula šalia ir papučia jam į ausį, mat kelia ji žmogelį taip.

Išsigandęs išmeta telefoną kažkur, aišku, kad daugiau neberas.
-Nu ir įpratus žmones gąsdinti,-nusijuokia jau atsigavęs.

guli ana lyg niekur nieko, besišypsodama,-tėp.-palinksi makaulę,-o kas pas tave per įprotis išsigamdus telefonus mėtyt.-palinguoja galvyte į šonus,-va kodėl tau jie ir nelaiko,-sukrizena.

-Tai net neįprotis,-suprunkščia.-Tai vis dėl to, kad kas nors mane išgąsdina ir tada telui būna batai.-paaiškina paprasčiausia logika.